Lietuvių bendrovės „IT logika“ sukurtas autonominių dronų sprendimas „DBOX“ sulaukė ypatingo dėmesio iš Persų įlankos regiono įmonių. Įmonė „Duverse“ iš JAE ne tik susidomėjo šia inovacija, bet ir pasirašė distribucijos sutartį, kuri leis pristatyti lietuviškus sprendimus JAE ir Saudo Arabijoje.
DBOX technologija, įgalinanti autonomiją ir dirbtinio intelekto pritaikymą, taps svarbia Dubajaus ir kitų išmaniųjų miestų dalimi, padėdama užtikrinti teritorijų apsaugą ir stebėseną.
Lietuvių sėkmė JAE rodo, kad nuoseklus darbas ir verslo misijos – tai tramplinas į naujas eksporto rinkas.
Plačiau skaitykite Inovacijų agentūros straipsnyje: https://bit.ly/4eqsvQB
Po parengiamųjų projekto darbų, vykusių praėjusią vasarą, 2024 m. spalio 29 d. „Oro navigacija“ komanda progresą pristatė Susisiekimo ministerijos ministrui Mariui Skuodžiui, Transporto kompetencijų agentūrai, Lietuvos oro uostų atstovams. Jie galėjo stebėti demonstracinį drono skrydį ir tai, kaip jis buvo valdomas per naująją sistemą.
Džiaugiamės renginio metu galėję pristatyti DBOX ir pademonstruoti jo veikimą bei duomenų fiksavimą gyvu laiku renginio dalyviams.
„Pradėjus naudoti šią sistemą gerokai palengvės dronų eismo valdymas, kartu bus standartizuoti procesai, suinteresuotosios šalys greičiau gaus informaciją. Tai mažins su bepiločiais susijusias rizikas gyventojams, institucijoms bei verslams ir užtikrins sklandesnes operacijas,“ – projekto reikšme neabejoja ON generalinis direktorius Saulius Batavičius.
Greitai tiek dronų pilotai, tiek ir gyventojai prie U-Space sistemos galės prisijungti ir per mobiliąją programėlę, kurioje bus teikiamos skrydžių patvirtinimo, eismo informacijos ir kitos paslaugos.
Žengti koja kojon su naujais reguliavimais ir technologijomis – ne visada lengvas, bet augti motyvuojantis iššūkis. Tikime, kad tokių netrūks ir ateityje.
Įsivaizduokite miestą, kuriame šalia įprastų tarnybų dieną naktį beveik savarankiškai dirba pažangių dronų būriai.
Jie stebi ir analizuoja miesto spūstis, koreguoja miesto šviesoforų darbą, skubiai vyksta į įsiplieskusio gaisro vietą ir suteikia žmonių gyvybes gelbėjančią informaciją ugniagesiams. Treti – visą parą saugo svarbius objektus, pavyzdžiui, Lietuvos pasienį.
Thanks to the European Union's #NextGenerationEU initiative, Linas Gelažanskas and the company he founded are working to make this image from the movies about the future a near reality.
The #NextGenerationEU provides €3.85 billion for Lithuania, which is being invested in projects that will create a modern future for Lithuania.
Read more www.nextgenerationeu.lt
#NaujosKartosLietuva Žiūrėkite Youtube video su Linu ir DBOX:
Akimirkai įsivaizduokite miestą, kuriame šalia įprastų tarnybų – ugniagesių, policijos, atliekų vežėjų, eismo srautų reguliavimo specialistų – dieną naktį beveik savarankiškai dirba pažangių dronų būriai. Jie realiuoju laiku stebi ir analizuoja miesto spūstis – pagal tai koreguojamas šviesoforų darbas. Kiti skubiai vyksta į įsiplieskusio gaisro vietą ir suteikia žmonių gyvybes gelbėjančią informaciją ugniagesiams. Treti visą parą saugo svarbius objektus. Apie tokius miestus jau labai artimoje ateityje svajoja Linas Gelažanskas, kurio įsteigta įmonė kuria pažangias autonominių dronų technologijas.
Vilniečio susidomėjimas skraidančiais mechanizmais gimė dar vaikystėje, kai būdamas vos ketverių pradėjo konstruoti lėktuvėlių modelius. Nuo to laiko noras savo idėjas paversti realybe tik augo. Didžiojoje Britanijoje ir JAV studijas baigęs Linas Lankasterio universitete apsigynė inžinerijos mokslų daktaro laipsnį, bet įgyvendinti savo svajonių grįžo į Lietuvą. Šiuo metu jis vadovauja paties įkurtai mokslo inovacijų įmonei „IT logika“, kuri vysto taikomąsias dronų technologijas. Konkrečiau – kuria dronų sistemas, kurios veiks beveik savarankiškai, be nuolatinės žmonių-pilotų priežiūros, ir taip iš esmės pakeis kasdieninį miestų valdymą.
Visą istoriją skaitykite DELFI straipsnyje:
2024 lapkričio 5-7 dienomis turėjome garbės prisijungti prie didžiausio pasaulyje išmaniųjų miestų parodos, kurioje viso pasaulio miestų atstovai ir novatoriai susirenka pasidalyti savo vizijomis ir kurti sprendimus ateities miestams.
Mūsų vizija? Kaip išmaniojo miesto pagrindą matome mūsų DBOX, autonomines bepiločių orlaivių stotis.
DBOX sulaukė didelio dėmesio iš dalyvių, atvykusių iš įvairiausių pasaulio regionų. Ypač didžiuojamės Vilniumi, atsidūrusiu tarp pažangiausių pasaulio miestų!
Grįžtame užmezgę platų kontaktų tinklą ir esame pasiruošę dirbti ties miestų išmanumu plačiu mastu.
2024 m. spalio 13-17 d. Dubajuje vykusiame didžiausiame ir labiausiai vertinamame pasaulyje aukštųjų technologijų ir dirbtinio intelekto kongrese „GITEX Global“ turėjome geriausią patirtį, pristatydami DBOX tarptautinei auditorijai.
Renginyje buvo kalbama apie naujoves - nuo dronų ir robotikos iki neribotų dirbtinio intelekto galimybių. Užmezgėme ryšius su vizionieriais, pramonės lyderiais ir technologijų entuziastais, su kuriais dalijamės aistra kurti pasaulio ateitį.
Ypatingai dėkojame „Mohammed Bin Rashid“ inovacijų fondui už galimybę pristatyti mūsų lietuvišką produktą jų stende - tikrai neįkainojama patirtis ir galimybės!
Džiaugiamės galėdami susipažinti su naujomis rinkomis ir dalindamiesi įtaka pasaulinėje arenoje.
DBOX pasirodė Hacksmith Industries!
Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su populiariuoju YouTube kanalu Hacksmith Industries! Šiame vaizdo įraše matysite mūsų autonominės drono dėžės išradimą – DBOX, kuris jau kelerius metus sėkmingai naudojamas apsaugos srityje. Hacksmith komanda demonstravo, kaip ši technologija veikia ir kaip ji gali pakeisti apsaugos sistemas.
Pamatysite, kaip susitinka mokslas ir inžinerija, kur bet kokia idėja gali virsti realybe. Kviečiame stebėti DBOX kelionę ir sužinoti, kaip dronų technologija gali būti pritaikyta praktiškai.
Originalus straipsnis, publikuotas Inovacijų agentūros puslapyje:
Lietuvių sukurta autonominė dronų stotis leidžia valdyti bepiločius iš bet kurio pasaulio taško. Dronai jau šiandien gerina kasdieninį vilniečių gyvenimą ir yra naudojami moderniems apsaugos bei gynybos sprendimams kurti. Pastebėję, kad dronų aptarnavimui reikalingas didelis žmogaus įsitraukimas, lietuvių įmonė „IT logika“ sukūrė inovatyvią autonominę stotį, leidžiančią bepiločius skrydžiams ruošti efektyviau.
Plečiantis dronų panaudojimo sričių spektrui, atsiranda ir inovatyvių sprendimų poreikis, kad dronai būtų valdomi efektyviau, o duomenys perduodami greičiau. Šiuos poreikius atliepia Inovacijų agentūros administruojamu Europos Sąjungos finansavimu „Inostartas“ pasinaudojusios UAB „IT logika“ sukurta autonominė drono stotis DBOX.
Pasak įmonės direktoriaus dr. Lino Gelažansko, automatizuoti drono paruošimą skrydžiui procesą įkvėpė... nuobodulys. „Mes vykdėme daugybę automatinių misijų. Pilotas turėjo važiuoti į vietą, paleisti droną ir tiesiog stebėti. Tai yra nuobodus darbas, žmogui reikėdavo būti konkrečioje vietoje vien tam, kad pakeistų bateriją“, – sako jis.
Nuo miesto infrastruktūros gerinimo iki gynybos sprendimų
Vilniečių ausims negirdimi ir akims nematomi dronai jau kelerius metus gerina gyvenimo mieste kokybę – padeda prižiūrėti eismo intensyvumą, rinkti parkavimo statistiką ir sekti stogų, šiukšliadėžių bei šaligatvių būklę.
Bepiločiai orlaiviai taip pat prisideda prie miesto švaros užtikrinimo. Sostinės savivaldybės įmonės „ID Vilnius“ komanda apmokė dirbtinį intelektą vertinti dronu daromas nuotraukas ir nustatyti problemas – pavyzdžiui, užfiksuoti privažiavimą prie konteinerių užblokavusį automobilį arba ne vietoje paliktas stambiagabarites atliekas.
„Informacija apie paliktą šiukšlę gaunama gyventojams nespėjus pasiskųsti, todėl atliekos nebesikaupia – pašalinus pirmąją šiukšlę, antroji dažniausiai nebeatsiranda. Pernai surenkamų stambiagabaričių šiukšlių kiekis sumažėjo dvigubai“, – sako L. Gelažanskas.
Apsaugos sektoriuje bepiločiai orlaiviai yra naudojami ne pirmus metus, tačiau autonominių stočių pritaikymas padeda dar labiau optimizuoti procesus. Drono stotis DBOX pastatoma objektuose, kuriems reikalingas daugiau nei vienas darbuotojas – gamyklose, statybvietėse, elektrinėse, geležinkelių teritorijose. Kadangi dronas gali būti valdomas nuotoliniu būdu, sumažinamas žmogiškųjų resursų poreikis ir įmonės patiriami kaštai.
Dabar „IT logika“ komanda kuria 5G droną, kuris bus visiškai lietuviškas – nuo programinės įrangos iki komponentų. Tokie dronai atliepia šalies poreikį ir planus stiprinti sienos apsaugą. Dronų stotis įkurdinus kas kelis kilometrus, situaciją pasienyje jau dabar būtų galima stebėti realiu laiku ir visiškai automatizuotai.
Pakeitus vos kelis komponentus, pagerinus ryšį ir pritaikius droną skrydžiams be GPS navigacijos, bepiločiai ir autonominės stotys gali būti naudojamos ir karo fronte Ukrainoje. „Dabartinė tendencija yra tokia, kad priešas taikosi ne į droną, o į pilotą, kuris jį valdo. Tačiau jei kariai galėtų valdyti bepiločius būdami visai kitoje vietoje, ir priešas pataikytų į pačią dėžę, tai būtų prarandamas įrenginys, metalo gabalas, o ne žmogaus gyvybė, kuri yra neįkainojama“, – teigia L. Gelažanskas.
UAB „IT logika“ įmonės direktoriui antrina ir Inovacijų agentūros „ManuFuture LAB“ bei NATO DIANA „Tech to Market“ ekspertų grupės vadovė dr. Sigutė Stankevičiūtė, išskirianti didelį susijusių sprendimų potencialą gynybos srityje.
„Pastaraisiais metais stebime itin sparčiai augančią dronų pritaikymo įvairovę. Į su dronais susijusius sprendimus investuoja visas pasaulis, įskaitant ir inovatorius Lietuvoje, kurie sugeba atrasti inovatyvių nišų“, – sako ji.
Ekspertė išskyrė dronų ar jų pagalba pritaikomų sprendimų kūrėjus, tarp kurių – 2023 m. NATO DIANA programos paramą gavusią „Vista Reader“, NATO Inovacijų iššūkio pirmos vietos nugalėtojus BROSWARM ir antros vietos nugalėtojus „Unmanned Dynamics“. Bepiločių orlaivių pritaikymo sprendimus šiuo metu kuria ir daugelis kitų įmonių, šiemet pasinaudojusių Inovacijų agentūros gynybos inovacijų čekių parama.
„Šie pavyzdžiai atspindi tik dalį ir vien tik Lietuvoje bepiločių orlaivių technologijų plėtrai skiriamą dėmesį. Dar yra NATO inovacijų paramos struktūros, gausybė iniciatyvų, kylančių iš atskirų aljanso šalių narių, į kurių rinkos potencialą būtina atsižvelgti kuriant susijusias technologijas. Visa tai leidžia tikėtis toliau augančios integruotų dronų sistemų paklausos, kurios dalis, tikime, bus ir „IT logika“ kuriamas sprendimas“, – tikina S. Stankevičiūtė.
Drono valdymas iš bet kurio pasaulio taško
Poreikis mažinti žmogaus įsitraukimą išryškėjo per COVID-19 pandemiją, kuomet „IT logikos“ dronai skraidė virš Vilniaus miesto ir fiksavo karantino taisyklių pažeidimus. Nors skrydžiai buvo valdomi nuotoliniu būdu per 4G tinklą, aptarnaujančiam personalui vis tiek reikėdavo leisti laiką prie Baltojo tilto (kur kildavo ir leisdavosi dronai) vien tam, kad pakeistų drono bateriją.
Dabar drono operatoriaus laiką sutaupo autonominė dronų stotis DBOX. Baigęs skrydį, bepilotis orlaivis sugrįžta į dėžės pavidalo „garažą“, kurio viduje įrengta robotinė ranka greičiau nei per minutę pakeičia išsikrovusią bateriją. Atsižvelgiant į oro sąlygas, į savo „garažą“ grįžęs dronas pagal poreikį automatiškai yra vėsinamas arba šildomas, apsaugomas nuo lietaus ir sniego. Dėžėje esantis 4G ar 5G maršrutizatorius komunikuoja su drono operatoriaus kompiuteriu ir leidžia valdyti droną iš bet kurio pasaulio taško. „Pavyzdžiui, žmogus gali ramiai sėdėti biure ir valdyti kitame mieste ar kitoje šalyje skraidantį droną“, – pasakoja L. Gelažanskas.
DBOX taip pat yra pirmieji siūlantys inovatyvų technologinį sprendimą duomenų perdavimo trukmės problemai – dėžėje esanti roboto ranka prie drono pajungia USB laidą, kuris leidžia informaciją parsisiųsti greičiau, nei naudojantis įprastu Wi-Fi ryšiu.
Įmonės kuriamos inovacijos jau spėjo užsitarnauti pripažinimą ir tarptautinėje erdvėje – autonominė dronų stotis DBOX jau pristatyta tarptautinėse konferencijose daugelyje šalių Europoje taip pat Ukrainoje, Singapūre ir JAV.
2024 m. rugsėjo 11 d. kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda ir Lietuvos gynybos pramonės įmonių delegacija dalyvavome Kijeve vykusiame gynybos pramonės forume. Forumo metu pristatėme DBOX kaip sienų stebėjimo priemonę.
Taip pat renginio metu Lietuvos ir Ukrainos pramonininkų konfederacijos pasirašė memorandumą dėl abiejų šalių bendradarbiavimo gynybos sektoriuje.
2024 m. rugsėjo pradžią pasitikome su produktyvia savaite Varšuvoje, kurioje vyko pirmasis šios kadencijos Prezidento Gitano Nausėdos dvišalis vizitas. Kartu su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda surengtas Lietuvos ir Lenkijos gynybos pramonės forumas, kuriame dalyvavo per 70 gynybos pramonės įmonių iš abiejų šalių.
Matome svarbą, kad privatusis sektorius turėtų galimybę kuo plačiau dalyvauti plėtojant abiejų šalių gynybos pramonę.
